- išgaros
- i̇̀šgaros dkt. Kenksmi̇̀ngos, nuodi̇̀ngos, pavoji̇̀ngos i̇̀šgaros.
.
.
išgara — ìšgara sf. (1) 1. kas išgaruoja: Vėjas drauge su kvepalų smilkalais nešė jūros kvapus ir per dieną saulės įkaitintų mūrų išgaras rš. Pro tirštus tabako dūmus, kūnų išgaras jis matė begalę linguojančių galvų rš. Automobilio išgaros nespėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language